Haki Stėrmilli
Midis tė paktėve prozatorė tė letėrsisė sė periudhės sė Pavarėsisė, Haki Stėrmilli ndonėse jo mė i shquari u bė njė nga mė tė njohurit me romanin "Sikur tė isha djalė". Haki Stėrmilli lindi nė Dibėr tė Madhe mė 1895. Pasi mbaroi gjimnazin e Manastirit i ushqyer me idetė e Rilindjes, ai u mor me veprimtari atdhetare. I detyruar nga mizoritė e shovinizmit serb, ai largohet nga vendlindja dhe vendoset me gjithė familjen nė Shqipėri. Mė 1920-24 mori pjesė nė lėvizjen demokratike shqiptare dhe u zgjodh sekretar i shoqėrisė "Bashkimi" pas vrasjes sė Avni Rustemit. Pas dėshtimit tė Revolucionit tė Qershorit Stėrmilli si shumė demokratė shqiptarė iku jashtė vendit.
I ngarkuar me detyra politike, Haki Stėrmilli shkoi nė Jugosllavi, po aty u arrestua nga autoritetet serbe dhe iu dorėzua qeverisė sė Zogut, qė e dėnoi me burgim. Pas pushtimit tė vendit nga fashistėt ai u hodh nė lėvizjen nacional-ēlirimtare dhe u bė kryetar i Frontit Antifashist Nacionalēlirimtar tė qarkut tė Dibrės. Pas luftės ai u zgjodh deputet i Kuvendit Popullor dhe punoi si drejtor i Biblotekės Kombėtare. Vdiq nė vitin 1953.
Veprimtaria letrare:
Veprimarinė letrare Stėrmilli e filloi si tregimtar dhe dramaturg. Nė dy dramat e para ai trajtoi probleme tė lėvizjes atdhetare shqiptare tė krahinės sė Dibrės. Mė 1936 ai botoi ditarin "Burgu" qe e kishte mbajtur gjatė kohės qė ishte i arrestuar. Po atė vit botoi veprėn e tij mė tė mirė, romanin "Sikur tė isha djalė", qė e bėri atė menjėherė tė njohur.
Mė pas shkroi edhe njė sėrė veprash tė tjera tė cilat mbetėn dorėshkrim. Midis tyre mund tė pėrmendim ditarin e mbajtur gjatė Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare "Shtigjet e lirisė" dhe romanin "Kalorėsi i Skėnderbeut", botuar pas Luftės. Po sidoqoftė, kėto vepra janė nėn nivelin e romanit "Sikur tė isha djalė" dhe nuk patėn shumė jehonė.
"Sikur tė isha djalė", nė vitet `30 nė Shqipėri, nė kuadrin e lėvizjes demokratike u zhvillua edhe lėvizja pėr emancipimin e gruas shqiptare. Problemi i prapambetjes, i marrdhėnieve patriarkale, konservatore nė shoqėrinė shqiptare, i mungesės tė sė drejtave tė gruas, i jetės tragjike tė saj, u trajtua mjaft nė letėrsi dhe nė shtyp.
Midis tė paktėve prozatorė tė letėrsisė sė periudhės sė Pavarėsisė, Haki Stėrmilli ndonėse jo mė i shquari u bė njė nga mė tė njohurit me romanin "Sikur tė isha djalė". Haki Stėrmilli lindi nė Dibėr tė Madhe mė 1895. Pasi mbaroi gjimnazin e Manastirit i ushqyer me idetė e Rilindjes, ai u mor me veprimtari atdhetare. I detyruar nga mizoritė e shovinizmit serb, ai largohet nga vendlindja dhe vendoset me gjithė familjen nė Shqipėri. Mė 1920-24 mori pjesė nė lėvizjen demokratike shqiptare dhe u zgjodh sekretar i shoqėrisė "Bashkimi" pas vrasjes sė Avni Rustemit. Pas dėshtimit tė Revolucionit tė Qershorit Stėrmilli si shumė demokratė shqiptarė iku jashtė vendit.
I ngarkuar me detyra politike, Haki Stėrmilli shkoi nė Jugosllavi, po aty u arrestua nga autoritetet serbe dhe iu dorėzua qeverisė sė Zogut, qė e dėnoi me burgim. Pas pushtimit tė vendit nga fashistėt ai u hodh nė lėvizjen nacional-ēlirimtare dhe u bė kryetar i Frontit Antifashist Nacionalēlirimtar tė qarkut tė Dibrės. Pas luftės ai u zgjodh deputet i Kuvendit Popullor dhe punoi si drejtor i Biblotekės Kombėtare. Vdiq nė vitin 1953.
Veprimtaria letrare:
Veprimarinė letrare Stėrmilli e filloi si tregimtar dhe dramaturg. Nė dy dramat e para ai trajtoi probleme tė lėvizjes atdhetare shqiptare tė krahinės sė Dibrės. Mė 1936 ai botoi ditarin "Burgu" qe e kishte mbajtur gjatė kohės qė ishte i arrestuar. Po atė vit botoi veprėn e tij mė tė mirė, romanin "Sikur tė isha djalė", qė e bėri atė menjėherė tė njohur.
Mė pas shkroi edhe njė sėrė veprash tė tjera tė cilat mbetėn dorėshkrim. Midis tyre mund tė pėrmendim ditarin e mbajtur gjatė Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare "Shtigjet e lirisė" dhe romanin "Kalorėsi i Skėnderbeut", botuar pas Luftės. Po sidoqoftė, kėto vepra janė nėn nivelin e romanit "Sikur tė isha djalė" dhe nuk patėn shumė jehonė.
"Sikur tė isha djalė", nė vitet `30 nė Shqipėri, nė kuadrin e lėvizjes demokratike u zhvillua edhe lėvizja pėr emancipimin e gruas shqiptare. Problemi i prapambetjes, i marrdhėnieve patriarkale, konservatore nė shoqėrinė shqiptare, i mungesės tė sė drejtave tė gruas, i jetės tragjike tė saj, u trajtua mjaft nė letėrsi dhe nė shtyp.