Mustafai ėshtė njė tregtar i madh dhe i pasur, i njohur pėr sinqeritetin e tij nė mesin e njerėzve. Prandaj, shumė njerėz i besojnė dhe bashkėpunojnė me tė tė sigurtė nė cilėsinė e mallit qė ai shet. Ishte shumė i pėlqyer, dhe numri i blerėsve shtohej gjithnjė e mė shumė. Kėshtu qė pasuria e tij shtohej. Kishte blerė njė anije tė madhe tregtare qė tė mund tė blinte mall mė cilėsor dhe mė tė ēmueshėm nga vende tė ndryshme, nga lindja, nga Kina dhe nga vende tė pasura me mėndafsh dhe parfume. Erdhi koha e haxhit dhe muezini e lajmėroi, qė njerėzit tė pėrgatiten me kohė pėr kėtė detyrim. Kėtė thirrje e dėgjoi edhe Mustafai, ndaj deshi tė nisej pėr rrugė. Tha me vete: "Kėtė e kam detyrim para Allahut xh.sh. pėr arsye se jam i pasur dhe duhet t'i pėrgjigjem Allahut xh.sh.!?" Allahu xh.sh. ka thėnė: "Dhe pėr hir tė Allahut, vizita e Qabes (haxhi), ėshtė obligim pėr atė qė ka mundėsi udhėtimi tek ajo." (Ali Imran, 97)
SHKUARJA NĖ HAXH
Mustafai u pėrgatit pėr rrugė dhe u nis me ndihmėn e Allahut xh.sh. pėr haxh, sė bashku me njė karavan. Karavani u nis nė drejtim tė Mekės sė Nderuar. Gjatė rrugės ata u ndalėn disa herė nė mėnyrė qė besimtarėt tė pushonin dhe tė kryenin disa nevoja tė tyre. Bujtinat i bėnė nė disa vende, derisa arritėn nė qytetin e dritės nė Medine (El-Medinetul-Munevvere). Me ta ishte edhe Mustafai. Pas njė pushimi tė shkurtėr nė qytet, Mustafai deshi t'i blejė disa gjėra pėr tė cilat kishte nevojė. Kur e futi dorėn nė xhep qė tė nxjerrė kuletėn(portofolin), kuleta nuk ishte! E kėrkoi nėpėr rrobat e veta dhe u tmerrua kur edhe aty nuk e gjeti. Pėr fat tė tij tė keq iu bė e qartė se e kishte humbur kuletėn e me tė edhe paratė e marra pėr rrugė. E nė kuletė kishte tre mijė dinarė , qė ishte njė shumė e madhe. Kjo shumė parash do t'i mjaftonte pėr t'i mbuluar shpenzimet e rrugės pėr nė haxh e do t'i kishin mbetur edhe shumė tė tjera, tė cilat mendonte t'ua dhuronte tė varfėrve nė Mekėn e Ndershme. Ēfarė tė bėnte tani? Kishte humbur pasurinė e nevojshme!
Mustafai mendonte si mundi t'i ndodhte kjo, mirėpo nuk u zhgėnjye dhe nuk u hamend nė qėllimin e tij pėr tė kryer obligimin e vet. U pajtua me kėtė, duke thėnė se ishte shkruar prej Allahut xh.sh. Ai megjithatė ishte i pasur, kishte pasuri qė vlen me mijėra dinarė, ndaj mund tė huazonte nga shokėt e tij qė udhėtonin me tė. Kur ta kryejė haxhin dhe tė kthehet nė shtėpi, do t'ua kthejnte paratė e huazuara. Kėrkoi qė t'i huazonin ca tė holla, dhe tė gjithė ishin tė gatshėm tė jenė nė shėrbim tė tij, pėr arsye se e ēmonin, kėshtu qė ia tubuan aq sa kėrkoi. E kreu obligimin e vet tė haxhit dhe u dhuroi tė varfėrve diēka prej parave, mu ashtu siē e kishte menduar nė fillim tė rrugės dhe u kthye nė qytetin e tij. Ishte i gėzuar dhe i lumtur qė Allahu xh.sh. ia kishte mundėsuar njė rast tė kėtillė. Shumė shpejt ua ktheu borxhin njerėzve, nga tė cilėt i kishte huazuar paratė, duke i falėnderuar pėrzemėrsisht.
FATKEQĖSITĖ I VININ NJĖRA PAS TJETRĖS
Kalonin ditėt dhe Mustafai edhe mė tej ishte tregtar i madh, i cili gėzonte respekt. Jetonte nė begati, ngase Allahu xh.sh. i kishte dhėnė pasuri tė shumtė dhe fėmijėve tė tij u kishte dhėnė lumturi dhe shėndet. Gjithnjė e madhėronte dhe e falėnderonte Allahun xh.sh. pėr begatitė qė i kishte dhėnė. Asnjėherė nuk harronte t'i mėsonte fėmijėt e vet qė tė jenė tė mirė dhe besimtarė shembullorė, qė tė jenė shembull me sjelljet e tyre dhe ta falenderojnė Allahun xh.sh., si dhe tė kėrkojnė falje nga Ai kur janė nė vetmi ose nė vend publik. Mustafai kishte dy djem dhe njė vajzė ende nė gji. Ai i ushqente dhe kujdesej pėr ta. I kishte mėsuar tė silleshin mirė dhe t'i respektonin prindėrit e tyre. Njė ditė, kur Mustafai u ul nė tavolinė dhe drekonte me gruan dhe fėmijėt e tij, dikush trokiti nė dyert e shtėpisė sė tij. Njėri prej djemve tė Mustafasė shkoi ta hapte derėn. Ishte shėrbėtori i tij Hasani, i cili e kėrkonte zotėriun e tij pėr njė gjė shumė tė rėndėsishme. Mustafai u ngrit nga tavolina dhe e pyeti: "Ēėshtė ajo gjė kaq me rėndėsi pėr tė cilėn po ma prish rehatinė?". Shėrbėtori heshti pėr njė kohė si memec, ishte zverdhur dhe i shqetėsuar dridhej nga frika. Mustafa e pyeti edhe njė herė: "Fol diēka, pse je kaq i frikėsuar Mė mban nė hamendje!" Hasani u pėrgjegj: "Zotėri, anija juaj ėshtė fundosur gjatė kthimit tė saj nga India me tėrė mallin qė kishte brenda!". Mustafai e uli pak kokėn pėr shkak tė kėtij lajmi tė dhimbshėm dhe tha: "Nuk ka dalje e as ndihmė pa ndihmėn e Allahut tė Madhėruar. Kthehu nė dyqan. Ky ėshtė vullnet i Allahut xh.sh. dhe asgjė nuk mund ta ndėrrojė fatin qė mė ka caktuar Allahu xh.sh.".
Mustafai hyri nė shtėpi dhe u ul nė tavolinė qė ta pėrfundonte drekėn me gruan dhe fėmijėt e tij. Nuk u mėrzit e as nuk vajtoi, po ia la fatin e vet vullnetit tė Allahut xh.sh., edhe pse ajo anije pėrbėnte tri tė katėrtat e pasurisė sė tij. Iu kthye punės sė tij me plotė dėshirė, i vendosur qė ta kthente sa mė shpejt pasurinė e vet tė humbur. Pas disa ditėsh e goditi lajmi i kobshėm pėr vdekjen e djemve tė tij. Njė mur i vjetėr qe rrėzuar mbi ta, ndaj ata kishin mbetur nėn gėrmadhat e tij, edhe pse njerėzit qenė munduar pėr t'i nxjerrė tė gjallė qė aty. Mustafai qau dhe u mėrzit pėr ta, por shumė shpejt e mblodhi veten, sepse e dinte qė fatkeqėsitė duhet t'i pėrballonte me durim, ndaj e luti Allahun xh.sh. qė t'i falė e t'i pėrfshijė ata nėn mėshirėn e Tij. Dhembjen dhe mėrzinė e tij e zbuste mendimi se djemtė e tij kishin qenė tė mirė dhe tė dėgjueshėm ndaj prindėrve tė vet. Plotėsisht ia kishte lėnė fatin e vet Allahut xh.sh., se Ai mbron kė tė dojė. Mustafai mbeti me gruan dhe vajzėn e vet tė vogėl. Mirėpo, puna e tij nuk shkonte mė shumė lehtė si mė parė, fitimi i tij bėhej gjithnjė e mė i vogėl. U detyrua qė ta shiste shtėpinė e tij tė madhe dhe tė blente njė mė tė vogėl, mė modeste. Dyqani nuk ishte mė plot me mall tė ēmueshėm, ndaj numri i blerėsve zvogėlohej ēdo ditė. Shėrbėtorėt e lėshonin nė kėrkim tė tregtarėve mė tė pasur. Mustafasė gjithnjė e mė shumė i binte autoriteti dhe nė fund u detyrua ta lėshojė qytetin e vet, se i vinte turp t'i shikonte njerėzit me sy. Ishte bėrė shembulli konkret i njė tė pasuri qė shumė shpejt ishte bėrė i varfėr. Pas rrobave tė shtrenjta dhe tė bukura tani mbante rroba tė arrnuara. Dikur kishte shėrbėtorė rreth vetes dhe shpeshherė i ndihmonte tė varfrit, kurse tani mezi jetonte. Vendosi ta lėshonte qytetin e tij e ndoshta Allahu ia ndėrron gjendjen e tij financiare me tė mirė. Ndoshta ndėrrimi sjell fat. Bisedoi pėr kėtė me gruan e tij, e ajo u pajtua me kėtė, bile edhe e trimėroi. Edhe ajo nuk mund t'i duronte shikimet qėllimkėqija dhe pėrgojimin e grave tė kėqija, se pas pasurisė sė madhe kishte mbetur pa asgjė dhe se familjen e tyre e kishte lėnė fati. Ajo duronte dhe mundohej ta ndihmonte bashkėshortin e saj nė fatkeqėsinė e tij, mirė po gjendja tani ishte bėrė e padurueshme dhe kishin vendosur qė sė bashku ta lėshonin vendbanimin e tyre tė deritanishėm dhe tė kėrkonin fitim mė tė mirė dhe jetė mė tė lumtur.
SHKUARJA NĖ HAXH
Mustafai u pėrgatit pėr rrugė dhe u nis me ndihmėn e Allahut xh.sh. pėr haxh, sė bashku me njė karavan. Karavani u nis nė drejtim tė Mekės sė Nderuar. Gjatė rrugės ata u ndalėn disa herė nė mėnyrė qė besimtarėt tė pushonin dhe tė kryenin disa nevoja tė tyre. Bujtinat i bėnė nė disa vende, derisa arritėn nė qytetin e dritės nė Medine (El-Medinetul-Munevvere). Me ta ishte edhe Mustafai. Pas njė pushimi tė shkurtėr nė qytet, Mustafai deshi t'i blejė disa gjėra pėr tė cilat kishte nevojė. Kur e futi dorėn nė xhep qė tė nxjerrė kuletėn(portofolin), kuleta nuk ishte! E kėrkoi nėpėr rrobat e veta dhe u tmerrua kur edhe aty nuk e gjeti. Pėr fat tė tij tė keq iu bė e qartė se e kishte humbur kuletėn e me tė edhe paratė e marra pėr rrugė. E nė kuletė kishte tre mijė dinarė , qė ishte njė shumė e madhe. Kjo shumė parash do t'i mjaftonte pėr t'i mbuluar shpenzimet e rrugės pėr nė haxh e do t'i kishin mbetur edhe shumė tė tjera, tė cilat mendonte t'ua dhuronte tė varfėrve nė Mekėn e Ndershme. Ēfarė tė bėnte tani? Kishte humbur pasurinė e nevojshme!
Mustafai mendonte si mundi t'i ndodhte kjo, mirėpo nuk u zhgėnjye dhe nuk u hamend nė qėllimin e tij pėr tė kryer obligimin e vet. U pajtua me kėtė, duke thėnė se ishte shkruar prej Allahut xh.sh. Ai megjithatė ishte i pasur, kishte pasuri qė vlen me mijėra dinarė, ndaj mund tė huazonte nga shokėt e tij qė udhėtonin me tė. Kur ta kryejė haxhin dhe tė kthehet nė shtėpi, do t'ua kthejnte paratė e huazuara. Kėrkoi qė t'i huazonin ca tė holla, dhe tė gjithė ishin tė gatshėm tė jenė nė shėrbim tė tij, pėr arsye se e ēmonin, kėshtu qė ia tubuan aq sa kėrkoi. E kreu obligimin e vet tė haxhit dhe u dhuroi tė varfėrve diēka prej parave, mu ashtu siē e kishte menduar nė fillim tė rrugės dhe u kthye nė qytetin e tij. Ishte i gėzuar dhe i lumtur qė Allahu xh.sh. ia kishte mundėsuar njė rast tė kėtillė. Shumė shpejt ua ktheu borxhin njerėzve, nga tė cilėt i kishte huazuar paratė, duke i falėnderuar pėrzemėrsisht.
FATKEQĖSITĖ I VININ NJĖRA PAS TJETRĖS
Kalonin ditėt dhe Mustafai edhe mė tej ishte tregtar i madh, i cili gėzonte respekt. Jetonte nė begati, ngase Allahu xh.sh. i kishte dhėnė pasuri tė shumtė dhe fėmijėve tė tij u kishte dhėnė lumturi dhe shėndet. Gjithnjė e madhėronte dhe e falėnderonte Allahun xh.sh. pėr begatitė qė i kishte dhėnė. Asnjėherė nuk harronte t'i mėsonte fėmijėt e vet qė tė jenė tė mirė dhe besimtarė shembullorė, qė tė jenė shembull me sjelljet e tyre dhe ta falenderojnė Allahun xh.sh., si dhe tė kėrkojnė falje nga Ai kur janė nė vetmi ose nė vend publik. Mustafai kishte dy djem dhe njė vajzė ende nė gji. Ai i ushqente dhe kujdesej pėr ta. I kishte mėsuar tė silleshin mirė dhe t'i respektonin prindėrit e tyre. Njė ditė, kur Mustafai u ul nė tavolinė dhe drekonte me gruan dhe fėmijėt e tij, dikush trokiti nė dyert e shtėpisė sė tij. Njėri prej djemve tė Mustafasė shkoi ta hapte derėn. Ishte shėrbėtori i tij Hasani, i cili e kėrkonte zotėriun e tij pėr njė gjė shumė tė rėndėsishme. Mustafai u ngrit nga tavolina dhe e pyeti: "Ēėshtė ajo gjė kaq me rėndėsi pėr tė cilėn po ma prish rehatinė?". Shėrbėtori heshti pėr njė kohė si memec, ishte zverdhur dhe i shqetėsuar dridhej nga frika. Mustafa e pyeti edhe njė herė: "Fol diēka, pse je kaq i frikėsuar Mė mban nė hamendje!" Hasani u pėrgjegj: "Zotėri, anija juaj ėshtė fundosur gjatė kthimit tė saj nga India me tėrė mallin qė kishte brenda!". Mustafai e uli pak kokėn pėr shkak tė kėtij lajmi tė dhimbshėm dhe tha: "Nuk ka dalje e as ndihmė pa ndihmėn e Allahut tė Madhėruar. Kthehu nė dyqan. Ky ėshtė vullnet i Allahut xh.sh. dhe asgjė nuk mund ta ndėrrojė fatin qė mė ka caktuar Allahu xh.sh.".
Mustafai hyri nė shtėpi dhe u ul nė tavolinė qė ta pėrfundonte drekėn me gruan dhe fėmijėt e tij. Nuk u mėrzit e as nuk vajtoi, po ia la fatin e vet vullnetit tė Allahut xh.sh., edhe pse ajo anije pėrbėnte tri tė katėrtat e pasurisė sė tij. Iu kthye punės sė tij me plotė dėshirė, i vendosur qė ta kthente sa mė shpejt pasurinė e vet tė humbur. Pas disa ditėsh e goditi lajmi i kobshėm pėr vdekjen e djemve tė tij. Njė mur i vjetėr qe rrėzuar mbi ta, ndaj ata kishin mbetur nėn gėrmadhat e tij, edhe pse njerėzit qenė munduar pėr t'i nxjerrė tė gjallė qė aty. Mustafai qau dhe u mėrzit pėr ta, por shumė shpejt e mblodhi veten, sepse e dinte qė fatkeqėsitė duhet t'i pėrballonte me durim, ndaj e luti Allahun xh.sh. qė t'i falė e t'i pėrfshijė ata nėn mėshirėn e Tij. Dhembjen dhe mėrzinė e tij e zbuste mendimi se djemtė e tij kishin qenė tė mirė dhe tė dėgjueshėm ndaj prindėrve tė vet. Plotėsisht ia kishte lėnė fatin e vet Allahut xh.sh., se Ai mbron kė tė dojė. Mustafai mbeti me gruan dhe vajzėn e vet tė vogėl. Mirėpo, puna e tij nuk shkonte mė shumė lehtė si mė parė, fitimi i tij bėhej gjithnjė e mė i vogėl. U detyrua qė ta shiste shtėpinė e tij tė madhe dhe tė blente njė mė tė vogėl, mė modeste. Dyqani nuk ishte mė plot me mall tė ēmueshėm, ndaj numri i blerėsve zvogėlohej ēdo ditė. Shėrbėtorėt e lėshonin nė kėrkim tė tregtarėve mė tė pasur. Mustafasė gjithnjė e mė shumė i binte autoriteti dhe nė fund u detyrua ta lėshojė qytetin e vet, se i vinte turp t'i shikonte njerėzit me sy. Ishte bėrė shembulli konkret i njė tė pasuri qė shumė shpejt ishte bėrė i varfėr. Pas rrobave tė shtrenjta dhe tė bukura tani mbante rroba tė arrnuara. Dikur kishte shėrbėtorė rreth vetes dhe shpeshherė i ndihmonte tė varfrit, kurse tani mezi jetonte. Vendosi ta lėshonte qytetin e tij e ndoshta Allahu ia ndėrron gjendjen e tij financiare me tė mirė. Ndoshta ndėrrimi sjell fat. Bisedoi pėr kėtė me gruan e tij, e ajo u pajtua me kėtė, bile edhe e trimėroi. Edhe ajo nuk mund t'i duronte shikimet qėllimkėqija dhe pėrgojimin e grave tė kėqija, se pas pasurisė sė madhe kishte mbetur pa asgjė dhe se familjen e tyre e kishte lėnė fati. Ajo duronte dhe mundohej ta ndihmonte bashkėshortin e saj nė fatkeqėsinė e tij, mirė po gjendja tani ishte bėrė e padurueshme dhe kishin vendosur qė sė bashku ta lėshonin vendbanimin e tyre tė deritanishėm dhe tė kėrkonin fitim mė tė mirė dhe jetė mė tė lumtur.